- pievininkas
- píevininkas, -ė smob. (1) 1. Lp kas apsigyvenęs buvusių pievų vietoje: Voniškių (toks kaimas) píevininkai ir mums priklauso Plk. 2. NdŽ kas nuomoja pievą. 3. pievininkystės specialistas: Pievininkas, tyrinėdamas pievų žoles, negali tenkintis vien naudingųjų žolių tyrinėjimu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
